pražuvingas

pražuvìngas, -a adj. (1) K; OsG124, A.Baran, Gmž žr. pražūtingas: Įsakė skelbti blaivybę ir visus traukti nuo pražuvingo girtuoklystės papratimo rš. Pražuvìngas nujau gyvenimas yra ūkininkuo Dr. pražuvìngai adv. K.